2002-01-02 Šalys sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nuomos terminas iki 2005-01-01. Nuomotojas perleido nuosavybės teisę į patalpas 2004-02-02. Nors nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, naujasis patalpų savininkas prieš įsigydamas patalpas buvo informuotas apie sudarytą nuomos sutartį ir apie ją žinojo. Perleisdamas patalpas savininkas pranešė nuomininkui apie perleidimą. Po patalpų įsigijimo naujasis savininkas pareikalavo, kad nuomininkas atlaisvintų patalpas. Nuomininkas su tokiu reikalavimu nesutiko, nes laikė, kad visos prievolės pagal nuomos sutartį perėjo naujam savininkui, sutartis nėra nutraukta ir galioja iki nustatyto termino pabaigos. Kaip išspręsti kilusį ginčą?

 2004-09-18 Vardaitis Pavardaitis su Genute Markevičiene sudarė sutartį, pagal kurią V. Pavardaitis įsipareigojo iki 2005-01-01 parduoti G.Markevičienei du žemės sklypus, kurių kiekvieno plotas yra po 10 arų, esančius Trakų rajone. G.Markevičienė įsipareigojo už šios žemės sklypus sumokėti po 10.000 LTL už arą. Sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad pardavimas įvyks jeigu bus patvirtintas detalusis planas. G.Markevičienė pagal šią sutartį sumokėjo V. Pavardaičiui 150.000 LTL avansą. Sutartis notaro nebuvo patvirtinta, nes V. Pavardaitis sutarties sudarymo momentu dar neturėjo pažymos iš nekilnojamojo turto registro, būtinos įforminant sutartį notarine tvarka. Gavęs minėtą pažymą, V. Pavardaitis, pasitaręs su kaimynais ir nuspendęs, kad kaina akivaizdžiai per maža, atsisakė apiforminti sutartį notarine tvarka, motyvuodamas tuo, kad jis iš esmės suklydo dėl kainos. G.Markevičienė kreipėsi į teismą dėl sutarties sudarymo teismine tvarka.
Koks turėtų būti teismo sprendimas?

Apeliacinis procesas – civilinio proceso stadija, skirta patikrinti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinio proceso teisinis reguliavimas – kasacija suprantama kaip išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų kontrolės forma, kurios pagrindinis tikslas – vienodos teismų praktikos formavimas. Pabrėžiamas pagrindinis bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme tikslas – formuoti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant teisės normas. Vieno kasacinio teismo valstybėje egzistavimas grindžiamas būtinumu užtikrinti vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šis teismas, aiškindamas teisės normas, nors tiesiogiai ir nesukusia teisės, bet teisės aiškinimo ir taikymo procese ją plėtoja, taigi netiesiogiai veikia pozityviąją teisėkūrą.
Apeliacijos ir kasacijos institutai žinomi ir taikomi beveik visose Europos valstybėse. Apeliacijos ir kasacijos institutai nėra nauji ir Lietuvoje. Vis dėlto apeliacijos ir kasacijos institutų sudėtingumo ir nevienalytiškumo, taip pat apeliacijos modelių Lietuvoje kaitos, apeliacijos ir kasacijos esmės ir paskirties samprata tebekelia nemažai nesutarimų ir diskusijų, kurios savo ruoštu turi įtakos teismų praktikai, kadangi reikiamai nesuvokus apeliacijos ir kasacijos esmės neįmanoma tinkamai aiškinti ir taikyti apeliacinį ir kasacinį procesą reglamentuojančių nuostatų. Darbe aptariama apeliacijos esmė ir principai, trumpai apibūdinant apeliacijos modelius, esminius skirtumus ir būdingus požymius. Taip pat aptariama kasacijos esmė, bei esminiai apeliacijos ir kasacijos skirtumai.

Ieškovas N. Melnikas nagrinėjant bylą teisme pareiškė prašymą leisti jo interesams atstovauti uošviui H. Zuikiui, dirbančiam Teisingumo ministerijoje ir turinčiam aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. N. Melnikas paprašė pareiškimą dėl atstovavimo įrašyti į teismo posėdžio protokolą, o H. Zuikis pateikė universiteto baigimą patvirtinančio diplomo nuorašą.
Kaip teismas turėtų išspręsti N. Melniko prašymą?

 Įtariamojo ir jo gynėjo bei nukentėjusiojo ir jo atstovo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis: samprata, reikšmė, sąlygos ir šios teisės užtikrinimas.

A. kreipėsi į policiją nurodydamas, kad parke jį sumušė keturi nepažįstami asmenys.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju tuo pagrindu, kad jam buvo padaryta fizinė žala.
Vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad prieš A. panaudotas smurtas teisiškai kvalifikuotinas kaip plėšimas ir, atitinkamai, A. buvo padaryta ne tik fizinė, bet ir turtinė bei neturtinė (moralinė) žala.
Ar reikia A. antrą kartą (papildomai) pripažinti nukentėjusiuoju?
Kokį sprendimą reikia priimti, jei A. prašo procesiniuose sprendimuose nurodyti, kad jam buvo padaryta ir turtinė bei neturtinė žala, nes nori civilinio ieškinio tvarka prisiteisti šią žalą?

(a) teismas priėmė nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje,
(b) teismas priėmė nutartį perduoti (grąžinti) bylą prokurorui,
(c) teismas priėmė nutartį nutraukti baudžiamąją bylą,
(d)kasacinės instancijos teismas atmetė kasacinį skundą ir paliko galioti ankstesnius teismų sprendimus,
(e) ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą,
(f)teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį,
(g)teismas priėmė nuosprendį nutraukti baudžiamąją bylą.

Rūpinimasis nepilnamečių darbu, jų sveikatos apsauga darbinės veiklos procese yra svarbus valstybės uždavinys. Todėl nors mūsų šalyje veikiantys teisės aktai leidžia nepilnamečiams dalyvauti darbinėje veikloje, kartu nustato griežtus apribojimus, kurie turi tikslą apsaugoti dirbančius jaunus asmenis nuo kenksmingo poveikio jų sveikatai. Darbdaviai, jiems atstovaujantys asmenys ar jų įgalioti atstovai yra atsakingi už nepilnamečių įdarbinimo tvarką ir už tai, kad būtų laikomasi jiems nustatytų darbo ir poilsio laiko bei saugių ir sveikų darbo sąlygų.

 2003 m. lapkričio 25 d. apie 8 val. 15 min. technologijos pamokos metu įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas D. P., gimęs 1991 m. rugsėjo 11 d., 6b klasės moksleivis. D. P. dėl traumos tapo kairiąja akimi aklas, dėl ko neteko 45 % bendro darbingumo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad mokykloje technologijų pamokos metu, mokytojui A.B. pjaustant medžio staklėmis lentutes ir, netoliese nuo staklių stovint moksleiviui D.P., vienai jų atšokus nuo staklių, šeštos klasės moksleivis D.P., buvo sunkiai sužalotas į kairią akį, jam nustatytas kairės akies aklumas. 2002 spalio 8 d. nuosprendžiu technologijos mokytojas A.B. už šį nelaimingą atsitikimą buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 141 straipsnio antrą dalį.
Ar tai nelaimingas atsitikimas darbe? Ar turėjo moksleivis prieš pamoką būti instruktuojamas? Kaip turėjo elgtis mokytojas, įvykus tokiai situacijai. Ar šioje situacijoje žala už sužalotą sveikatą turi būti atlyginama. Jei taip, kas turėtų atlyginti žalą už sužalotą sveikatą?

Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies XVI skyrius numato nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Viena iš šio skyriaus nusikalstamų veikų, nustatytų LR BK 126 str., – valstybės paslapties praradimas.